Šakių r. Lekėčių mokykla-daugiafunkcis centras

Pušyno g. 8, Lekėčiai

LT-71225, Šakių r. sav.

JAUČIUOSI SAUGUS ir REIKALINGAS!!!

 Išvyka į Rumšiškes

 Mes, lietuviai, visi atėjome iš žaliųjų kaimo sodybų. Mūsų visų šaknys ten, kur žydinčios pievos, skaidrios upės, žydri ežerai, ošiančios girios, kur tėvų ir protėvių prakaitu laistyta žemė, juos maitinusi ir rengusi. Todėl mūsų mokyklos antros ir trečios klasės mokiniai kartu su mokytojomis D.Kasparavičiene ir L.Plėšikaitiene mokslo metus nutarė užbaigti išvyka į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse.

 Gegužės 31 d. vykome ne tik pramogauti, bet ir dalyvauti aukštaičių sodyboje organizuotame edukaciniame užsiėmime. Jau prie  sodybos vartų mus pasitiko  aukštaičių tautiniais  rūbais   pasipuošusi moteris, kuri maloniai pakvietė  užeiti į  didelį kiemą. Išklausę jos pasakojimą ir apsidairę  buvome pakviesti pažaisti judrių  žaidimų, kuriuos žaisdavo vaikai prieš 100 metų. Sužinojome tų žaidimų atsiradimo istorijas. 

 Po to mus pakvietė užeiti į autentišką daugiau kaip 100 metų senumo aukštaičių namą, dar vadinamą gryčia. Sužinojome, kaip dera žengti per slenkstį, kaip įeiti, kaip pasisveikinti. Prastajame gryčios gale apžiūrėjome krosnį, buities rakandus, baldus, galėjome pabandyti mušti sviestą, lyginti drobes kočėlu. Klausėmės įdomių pasakojimų apie šeimos vakarojimą, apie  visų šeimos narių vakarais dirbamus darbus (verpimą, audimą, plunksnų plėšymą, drožimą ).

 Atlikę darbus buvome pakviesti užeiti į gerąjį  gryčios galą- seklyčią. Čia mūsų laukė vaišės, nuo kurių kvapo ėmė tekėti seilės. Bet pirmiausia sužinojome, kas ir kaip sėda prie stalo, kaip dera elgtis vaikams. Ragavome naminę duoną su sviestu, medumi, dalijomės gardų pyragą, gėrėme mėtų arbatą, dviese su artimiausiu draugu dalijomės obuolį. Ne tik valgėme, bet minėme mįsles apie seklyčioje esančius baldus, buities rakandus. Buvome sužavėti mūsų  vadovės nuoširdumu ir meile savo darbui.

 O už vartų jau nekantriai trypė  du arkliukai, pakinkyti į nedidelius ratus. Padėkoję sodybos šeimininkei, paglostę ir pavaišinę arkliukus  duonos trupiniais nuo stalo, sėdome ir išbildėjome  į Suvalkijos sodybą. Po kitų regionų sodybas jau teko keliauti pėsčiomis. Įspūdžių patyrėme begalę, labai maloniai mus sutiko visų sodybų šeimininkės, negailėjo pasakojimų. Ypač mus nudžiugino geri atsiliepimai apie mūsų vaikų smalsumą ir elgesį.

 Grįžome namo pavargę, tačiau autobuse dar ilgai dalijomės įspūdžiais iš kelionės. Palinkėjome vieni kitiems puikios turiningos vasaros ir atsisveikinome iki rugsėjo.

 

Mokytoja L. Plėšikaitienė

 

 

Į puslapio viršų