Pimokėlių kelionės

   Novaraisčio ornitologinis draustinis - vieta, kur gervės prieš išskrisdamos nutupia pailsėti, o spalio pradžia - metas pamatyti šį  jų atsisveikinimą su gimtosiomis vietomis. Pirmokai ir  su tėveliais pirmą kartą apsilankė draustinyje ir išvydo nepakartojamą reginį.   

   Novaraistyje buvome apie 18 valandą. Pataikėme. Šimtai gervių skrido ir leidosi sukeldamos nuostabą ir tikrą koncertą. Bandėme skaičiuoti, bet lyg tyčia gervių virtinės suirdavo ir vėl sudarydavo naujus trikampius. Turėjome žiūronus, tad paukščius galėjome apžiūrėti iš arčiau. Vaikė matė plaukiojančias gulbes, antis, kirus.  Pradėjo temti. Viskas nurimo.  Grįždami kalbėjome apie gerves, jų gyvenimo būdą, minėme mįsles... Ir vaikams, ir suaugusiems ši išvyka paliko neišdildomą įspūdį.

 Kelionė į ,,Medaus slėnį''

 Jurbarko rajone, Šilinės kaime įsikūrusi kaimo turizmo sodyba ,,Medaus slėnis''. Spalio pradžia, bet oras vasariškas, tad vykstame pasisemti žinių apie bites, Šį tą jau žinome, nes klasėje vykdėme projektą ,,Būk darbštus kaip bitė.''

  Svetingai mus pasitiko slėnio šeimininkas Ovidijus Jasinskas. Sodyboje avilių nesimatė. Šeimininkas paaiškino, kad tai dėl atsargumo. Juk nežinia, kuris lankytojas alergiškas bičių įkandimams.Šeimininkas parodė savo paties pagamintą senovinį avilį, papasakojo, kaip gyvena ir tvarkosi bitės, kaip jos lipina korius, kaip moka gintis nuo užpuolikių širšių savo kūnelių šiluma sudegindamos plėšikes. 

  Vėliau ėjome prie pavėsinių. Jose gera pasėdėti, pasigrožėti gamta. O bitininkas pasakojo apie augalus, iš kurių bitės neša medų. Pavėsinių stogai dengti nendrėmis, kurias jis augina pats ir pats stogus dengia. Paskiausiai pakvietė į namelį, kuriame degustavome medų užgerdami žolelių arbata. Įvairiausių rūsių medaus, pasirodo, esama. Ir skonis jo skirtingas. Šeimininkės medaus pyragas akimirksniu dingo nuo stalo. Labai skanus buvo.

  Namelyje ir maža parduotuvėlė yra. Čia galėjome nusipirkti įvairių rūšių medaus ir jo produktų. Kelionės metu vaikai daug pamatė ir sužinojo apie bites, jų gaminamus produktus, sveiką gyvenseną .

Kur paslėpti pilių lobiai?

     Matematikos pamoka. Tema - ,,Lobis.'' Uždavinukus išsprendėme ir pagalvojome: kur galėtume lobio paieškoti? Ogi  Panemunės pilyje, kuriai daugiau nei 400 metų. Pasakojama, kad turtingi jos šeimininkai dalį savo turtų paslėpė. Ir dar pasakojama, kad to lobio niekam lig šiol nepavyko rasti. Važiuojame ir mes. Gal pasiseks?

     Tokios didelės pilies pirmokai dar nebuvo matę. Apžiūrėjome archeologinius radinius, karcerį-didžiulį, gilų rūsį, kuriame kalėjo nepaklusnūs valstiečiai. Daugeliui net baugu artintis prie jo buvo.  Bandėme kopti į pilies bokštą. Paskutinių aukštų nepasiekėme. Ir vėl baugoka pasidarė. Per maži dar esame.

     Ilgiausiai užsibuvome atkurtoje senovinėje virtuvėje, vadinamoje virene, apžiūrėjome duonos kepimo krosnį, įvairius rakandus, pirmą kartą savo rankose laikėme ližę, žarsteklį, duonkubilį. Aukštai palėpėje kabojo dešros, skilandžiai, lašinių paltys.Čia pat ir kopėtėlės, bet užrašas ,,Nelipti'' drausmingus pirmokus sustabdė. Nebėda, nes tie skanėstai dūmu nekvepėjo. 

    Aplink pilį yra didelis parkas. Parko takelių nesimatė per nukritusius medžių lapus. Ėjome ir matavome medžių kamienų storį, atradome Gedgaudų ąžuolą, kopėme stačiais šlaitais į viršų. Vaikams labai patiko išvyka. O lobį atradome ir parsivežėme: tai nauji įspūdžiai, žinios, meilė gimtajam kraštui. 

Kultūros ir meno paslaugų, įtrauktų į Kultūros paso paslaugų rinkinį, panaudojimas

Pasirinkome kelionę į Lietuvos švietimo istorijos muziejų. Jame dalyvavome dviejose edukacinėse pamokėlėse ,,Legendos gamtoje'' ir ,,Dailyraštis tarpukario Lietuvoje''. 

Pirmosios pamokėlės metu klausėmės legendos ,,Kodėl medžiai nekalba?'', skaičiavome pievoje pasislėpusius vabaliukus.Vabaliukai naktį švytėjo, tai ir suskaičiuoti pavyko. Patys pasigaminome kubelį - suvenyrą ,,Pelėdžiukas''. Iš didžiulių kubų vaikai dėliojo dėlionę ,,Ožiukas'', ,,Kiškelis''. Vadovė išdalijo įvairius būgnelius, tarškynes, skambaliukus. Su jais vaikai bandė atkurti dienos triukšmą, vakaro ramybę ir nakties tylą gamtoje.

    Antroji pamokėlė - tai didelis laiko žingsnis į Lietuvos mokyklą prieš 100 metų, Rašalas rašalinėse, plunksnos ir plunksnakočiai, dailyraščio vadovėlis, sugertukai - tai mokinio reikmenys iš senosios mokyklos. Vaikai bandė plunksnakočiu parašyti dailyraštį. Daugeliui pavyko parašyti savo vardą ir pavardę. Sakysite, kad tai lengva. Pabandykite išraityti tas puošnias, į dabartines nepanašias raides.

  Edukacinėje klasėje stovėjo senoviniai mokykliniai suolai. Visi galėjo juose pasėdėti, už stiklo pertvaros matėme senosios mokyklos klasę, medinę kuprinę, suolą, skambinome varpeliu, skaičiavome skaitytuvais.  Vaikams labai patiko pasėdėti suole su paslaptimi. Tai vienas iš pirmųjų Lietuvos mokyklos suolų.

  Grįždami į namus, užsukome į Vytauto bažnyčią, pasivaikščiojome Nemuno krantine, akmenimis grįstomis senamiesčio gatvėmis.

Pirmokų mokytoja Jūratė Puidienė