Pradžia

Erasmus projektas " Gyvenimas tai matematika aplink mus"

Erasmus projektas " Tvari eko mokykla rytoj"

Nacionalinė karjeros savaitė mokykloje

Lapkričio mėnesio 18-22 dienomis mokykloje vyko Nacionalinės karjeros savaitės renginiai.

Lapkričio mėn. 18 d. neformalaus ugdymo užsiėmimo metu ,,Pagranduko“ būrelio nariai susipažino su A. Ivanausko rodytais maisto gaminimo eksperimentais.

Vyresniųjų klasių mokiniai (8-10 kl.) susipažino su būsimomis profesijomis, atliko kūrybines užduotis: ruošė mokyklos koridoriaus, valgyklos bei stogo atnaujinimo projektus.

Lapkričio 20 d. 1-5 kl. mokiniams vyko susitikimas su Šilagirio girininkijos girininko pavaduotoju Mantu Vaivada. Mokinius supažindino, kas yra miškas, kokia įdomi yra miškininko profesija. Aiškino, kaip sodinamas miškas, kaip svarbu saugoti gamtą. Į susitikimą miškininkas atsivežė medžio ripką ir mokė pagal medžio rieves skaičiuoti medžio metus. Mokiniai grožėjosi elnio ragais, paukščių iškamšomis. Miškininkas aiškino, kaip reikia skaičiuoti elnio gyvenimo metus, daug įdomaus sužinota apie paukščių gyvenimą. Mokiniams susitikimas paliko gerų įspūdžių.

Lapkričio 22d. 3-4 kl. mokiniai darželio grupėje žaidė žaidimą ,,Žaislų ligoninė“. Mokytoja supažindino su medicinos slaugos darbuotojo darbo specifika. Vaikai gydė sulūžusius, suplyšusius, ,,karščiuojančius“ žaislus.

Kiti 3-4 kl. mokiniai susipažino su ateities profesija – organų ir kūno dalių kūrėju/kūrėja. Mokiniai iš plastilino lipdė kūno dalis, organus. Jie suprato, koks tai įdomus ir daug atidumo reikalaujantis darbas.

Visos savaitės renginiai mokiniams suteikė naujų žinių, įspūdžių, pamąstymų apie būsimas profesijas.

Mokyklos informacija

Advento vainikai

Ketvirtadienio vakaras mūsų klasės vaikams ypatingas. Iki Advento pradžios belikę vos pora dienų. Tad po visų dienos darbų nutarėme susirinkti klasėje, kuri ir vėl virto ,,Kūrybinėmis dirbtuvėmis'.' Vaikai su tėveliais atėjo nešini eglių, pušų, tujų šakelėmis, džiovintomis gėlėmis ir vaisiais, kaštonais ir riešutais. Pindami vainikus susimąstėme, ką iš tikrųjų mums reiškia Adventas, geri darbai, ramus šventės laukimas.

Netgi tie, kurie sirgo, prisijungė prie mūsų, pynė vainikus namuose ir siuntė nuotraukas.

Jauki vakaro atmosfera, bendras darbas, buvimas kartu -tai didžiulė vertybė.

Norėjome, kad mūsų darbu pasidžiaugtų visa mokyklos bendruomenė. Pirmadienį vainikai iškeliavo į namus. Tikimės ,kad žvakelių šviesa kvies visą šeimą ramiems Kalėdų laukimo vakarams.

Mokytoja Jūratė Puidienė

Pas žolininkę Adelę

Kuo naudinga dilgėlė, ajero šaknis, gaurometis? Kokius negalavimus lengvina liepų žiedai, ramunėlės, avietės? Ką žinote apie šermukšnių, pušų ūglių uogienę? Kokio augalo lapą dėsime ant skaudančio pirštelio, kuo patrinsime įkandus uodui? Atsakymus į visus šiuos klausimus išgirdome Lekėčių ,,Kulinarinio paveldo namuose'' iš žolininkės Adelės. Ne tik atsakymus išgirdome, bet ir vaitažolių arbatas gėrėme, ant sūrio uogienes tepėme, titnago vandens ragavome, sveikuolių saldainiais vaišinomės, gilių kavą skanavome, hidrolatais veidus gaivinome.

Edukacijoje dalyvavę vaikai, mamos ir močiutės uždavė daugybę klausimų. Kantriai aiškino Adelė, kada kokį žolyną rinkti, kaip džiovinti,kaip įvairius mišinius paruošti. Priminė ir tai, kad gamtos turtai turi būti tausojami, augalai renkami atsakingai.

Edukacijos pabaigoje įsigijome kas arbatžolių, kas tepaliukų, kas hidrolatų, o dar kiti mišinių nervams raminti savo močiutėms.

Dėkojame Adelei, kuri jau ne pirmą kartą sutinka perduoti mums savo patyrimą ir žinias.

Mokytoja Jūratė Puidienė

Spalvoto stiklo žaidimai

Lapkričio 28 dieną ketvirtos klasės mokiniai vyko į edukacinį - pažintinį užsiėmimą ,,Spalvoto stiklo žaidimai“ Kaune VŠĮ ,, Stiklo namai“.

Menininkė supažindino mokinius su stiklo istorija ir panaudojimu buityje. Išgirdo pasakojimą apie stiklo apdirbimo būdus, meninio stiklo dirbinių formavimo metodus. Mokiniai pamatė pačios menininkės sukurtų stiklo dirbinių.

Išsirinkę reikiamas medžiagas, mokiniai patys pasigamino po vieną meninį dirbinį. Savo kūrinius parsivežė į namus.

Mokiniams šis užsiėmimas labai patiko. Programos veikla suteikė daug teigiamų emocijų ir žinių.

Mokytoja Danutė Kasparavičienė

2019 –ieji – vietovardžių metai

Lapkričio 25 dieną mokykloje vyko renginys, skirtas vietovardžių metams. Renginį pradėjome aštuntokų kompozicija ,,Vietovardžiauti!“ – mokiniai ,,keliavo“ per Lekėčių seniūnijos kaimus ir aiškino, iš kur ir koks pavadinimas atsiradęs. Lietuvių kalbos mokytoja V. Adomaitienė pasakojo apie Lietuvos vietovardžius: kaip jie skirstomi ( oikonimai, hidronimai, dimonimai ir t.t.), kokia jų kilmė. Aišku, yra įdomių vietovardžių – juokingų, negražių, užsienietiškų. Renginyje papasakotos kai kurių rajono vietovardžių atsiradimo istorijos. Sužinojo mokiniai, kad Lietuvoje yra bent penkeri Šakiai, daugybė Mažeikių, ne vienas Panevėžys. Išgirdo mokiniai, kad šiandien labai daug kaimų, kuriuose nėra gyventojų, kad nyksta ir vietovardžiai. Mokytoja pasakojo, kodėl svarbu išsaugoti vietovardžius – juk jie mūsų tautos istorija, kalbos elementas, ilgai neišnykstantis net tada, kai išnyksta tauta. ,,Vietų vardais kalba į mus pati žemė“,- rašė kalbininkas Kazys Būga.

Antroji renginio dalis – penktų - dešimtų klasių komandos atliko užduotis, kurias parengė lietuvių kalbos mokytoja D. Sutkuvienė. Komandos turėjo žemėlapiuose sužymėti ne tik Lekėčių vietovardžius, bet ir viso Šakių rajono, privalėjo atpažinti iš nuotraukos vietovę ir užrašyti vietovardį. Reikėjo galvas pasukti atsakant į klausimus apie vietovardžių grupes, išnykusius kaimus. O renginio pabaigoje komandos kūrė sakmes apie nurodytus vietovardžius. Komisija (pavaduotoja Rasa Kaukienė ir mokytoja Vilija Puodžiukaitienė) suskaičiavo taškus ir išaiškėjo, kad šauniausi yra devintokai – užėmė pirmąją vietą, antri –aštuntokai, treti –dešimtokai.

Dėkojame bibliotekininkei V. Puodžiukaitienei už paruoštą stendą, skirtą vietovardžių metams.

Mokyklos informacija

Gardu pilvui, smagu širdžiai

Tokiu pavadinimu radome pasiūlymą Kultūros paso veiklose. Kas yra kultūros pasas? Tai priemonė visiems Lietuvos mokiniams, besimokantiems pagal bendrojo ugdymo programas, kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems atitinkamas kultūros ir meno paslaugas. Kultūros pasui įgyvendinti kiekvienais kalendoriniais metais vienam mokiniui skiriama 15 eurų, kurie panaudojami kultūros paso paslaugoms finansuoti. Mokyklos devintokai ilgai rinkosi veiklas, bet galiausiai nutarė nepabūgti ilgos kelionės į Kupiškio rajoną, Adomynės Dvarą, kurio veiklūs žmonės pasiūlė smagias daugiau kaip dviejų valandų veiklas jaunimui. Sudėtingo plano dviaukštis Adomynės dvaras yra gražus ir retas medinio klasicizmo pavyzdys, manoma, pastatytas vietinių meistrų rankomis.

Atkurtame dvare mus pasitiko dvaro tarnaitės, mat ponai išvykę Vilniun. Apžiūrėjome parką ir tvenkinį, pasiirstę rankiniu keltu sugužėjome į dvaro pastatą. Tarnaitės tuojau pat pristatė prie darbo – bandelių ruošimo. Netrukus bandelės buvo pašautos krosnin, o mes užsiėmėme dainomis, žaidimais, šokiais. Išmokome dainuoti sutartinę trijų balsų, dvaro žaidimų ir šokių. Klausėmės kupiškėnų kalbos, kuri pasirodė gražiai skambanti, bet ne visai suprantama. Aiškinomės žodžius.

Netrukus buvom pakviesti dvaro seklyčion, kur laukė padengtas stalas su dvaro vaišėmis. Ragavome dvaro viralo, sūrių. Na, o pagrabinės bandelės su varškės įdaru buvo patiektos karštos ir su padažu. Pirštus laižėme užgerdami poniška arbatėle.

Sunkiai kilome nuo stalo, bet dar laukė ekskursija po dvaro pastatą, kuris ne visas restauruotas. Dvaras didžiuojasi sienine tapyba, parketu, likusiu iš praeitų šimtmečių, ir krosnimis, puoštomis kokliais, kurie mena dvaro klestėjimo laikus. Čia įsikūręs etnografinis muziejus, kitos patalpos dar atlieka socialines funkcijas, todėl jų nelankėme.

Galiausiai dar žiūrėjome video, kuris supažindina su dvaro istorija, buvusiais šeimininkais, pasakoja intriguojančią dvarininkaitės ir kunigo meilės istoriją. Šiai istorijai įamžinti dvaro parkelyje pastatytas suoliukas, prie kurio ir padarėme primąją nuotrauką.

Smiltė Vyšniauskaitė, 9kl. mokinė

Tolerancijos diena

Lapkričio 15 dieną mūsų mokyklos bendruomenė paminėjo tarptautinę Tolerancijos dieną. Šių metų Tolerancijos dienos simbolis – Tolerancijos švyturys. Švyturys rodo kelią laivams, ieškantiems kranto, padeda neužplaukti ant seklumos. Žodis „tolerancija“ reiškia pakantumą, žmonių gebėjimą visuomenėje sugyventi taikiai, priimti kitokį žmogų, kitokius požiūrius.

1 – 10 klasių mokiniai pamokų, klasės valandėlių metu diskutavo apie tolerancijos svarbą žmogaus gyvenime, mokėjimą priimti žmogaus kitoniškumą, nuomonių, požiūrių skirtumus. Ieškojo tolerancijos – netolerancijos pavyzdžių. 10 klasės mokiniai supažindino 4 klasės moksleivius su Lietuvos Konstitucija, kalbėjo apie toleranciją,

Devintokai gamino ir papuošė mokyklą tolerancijos simboliais. Visi kiti mokiniai kūrė savo tolerancijos švyturį ir juos pristatė mokyklos bendruomenei.

Mokyklos informacija

10-kai Kudirkos Naumiestyje

Lapkričio 13 dieną su auklėtiniais išsiruošėme važiuoti į MPRC Kudirkos Naumiesčio skyriuje vystančias karjeros dienas. Pakeliui užsukome į Sintautų kapines aplankyti P.Vaičaičio kapo. Ten prisiminėme poeto įsimintiniausią kūrinį ,,Yra šalis“(žinoma, deklamuoti jį teko auklėtojai).

Nuvykus į MPRC Kudirkos Naumiesčio skyrių buvome labai maloniai sutikti ir nuolat lydimi rūpestingų pedagogų. Veiklos buvo labai įdomios: vaikinai klijavo sieną šlapiais tapetais, pjaustė ir klijavo plyteles, suko metalo strypą laiptų turėklams (tai išbandė ir auklėtoja ????), litavo metalą, valgykloje stebėjo, kaip barmenas dengia stalą iškilmingiems pietums, mokėsi lankstyti servetėles. Laikas bėgo labai greitai, todėl apžiūrėję moksleivių įvairių veiklų metu atliktų darbų parodą dar užsukome į bendrabutį (gyvenimo sąlygos čia tikrai neblogos) ir išskubėjome į lauką, kur mūsų jau laukė didžiulis traktorius. Vaikinai labai noriai jį vairavo ir dalijosi įspūdžiais. Pagirti už aktyvumą ir drausmę šiltai atsisveikinome ir išskubėjome į Kudirkos Naumiestį.

Nė nepajutome, kaip greitai atvažiavome prie Jono Valaičio Bulvės muziejaus. Tai pirmasis ir vienintelis toks muziejus Lietuvoje. Linksmas šeimininkas aprodė padargus, kurie reikalingi auginant bulves (reikėjo parodyti, kur žagrė, o kur plūgas- jų čia buvo daugybė, kaip ir akėčių). Apžiūrėję lauke esančius eksponatus ir nusifotografavę prie iš ąžuolo išdrožto paminklo bulvei, įėjome į muziejaus vidų. Čia vėl viskas skirta bulvei! Išklausę pasakojimo, apžiūrėję nuotraukas ir susipažinę bei realiai palyginę daugybę bulvių veislių, lipome į antrą aukštą, kuriame visos sienos nukabinėtos pasagomis (ir nė vienos tokios pačios!). Čia palietę pačią laimingiausiąją atsisveikinome su svetingu šeimininku pažadėję pavasarį grįžti degustacijai renkant skaniausią metų bulvę.

Važiuojant namo nepamiršome aplankyti ir V.Kudirkos kapo. Uždegę žvakutę ir prisiminę šio žymaus žmogaus nuopelnus Lietuvai skubėjom namo. Išvyka buvo tirai įdomi.

Auklėtoja D.Sutkuvienė

Kelionė į Trakus

Lapkričio 14 d. 3-4 klasių mokiniai vyko pažintinę-edukacinę kelionę į Trakus. Pilies kieme mus pasitiko ekskursijos gidė. Ji trumpai papasakojo Trakų pilies istoriją. Po to ėjome į pagrindinį pilies bokštą. Ten, rūsyje, -kunigaikšč io Vytauto kambarys ir pinigai, antrame kambaryje – indai, puošti monetomis. Kitas kambarys – menė, kurioje įspūdingi sostai ,ant kurių sėdėjo kunigaikščiai ir jų žmonos. Čia Kunigaikštis Vytautas priimdavo svečius. Mokiniai eidami per akmenukų mozaiką ieškojo lobio.

Gidė papasakojo, kaip buvo restauruojama pils. Buvo net 5 etapai, nes pritrūkdavo restauravimui pinigų. Mokiniai susipažino su karaimų ir totorių tautų istorija, kaip jie apsigyveno Lietuvoje.

Pasigrožėję pilimi vykome į ,,Senąją Trakų kibininę“, kur mokiniai dalyvavo kibinų gaminimo edukacinėje programoje. Mokiniai patys gamino kibinus. Kol kibinai kepė, šeimininkai vaišino natūraliu vištienos sultiniu, kibinais ir jų firminiu kmynų gėrimu. Po skanių vaišių mums atnešė iškeptus, pačių gamintus kibinus. Juos parsivežėme namo. Visus apdovanojo diplomais. Laimingi, sotūs grįžome namo.

Mokytoja Genovaitė Bielskuvienė

Puslapis 24 iš 55

Pradėti
Ankst

Sekantis
Paskutinis