V. Mašanausko etnografinė kolekcija

Mokykloje įsikūrė Vidmanto Mašanausko etnografinė kolekcija, kurioje galima pamatyti  Lekėčių krašto partizanų bei tremtinių asmeninių daiktų, čia gyvenusių žmonių apyvokos daiktų, knygų, padargų, asmens dokumentų. Pirmuosius daiktus Vidmantui Mašanauskui padovanojo Stasys Povilaitis, rinkęs visokius senus, jo nuomone, įdomius daiktus ir knygas. Muziejinius baldus mokykla gavo iš Vinco Kudirkos muziejaus ir dabar daugelis eksponatų puikuojasi po stiklu, apsaugoti nuo drėgmės ir dulkių. Vidmantas Mašanauskas yra surinkęs nemažą pinigų kolekciją, yra keletas pinigėlių iš rasto lobio „Pirmūno“ kolūkio laukuose, kuris paslėptas buvo dar 17 amžiuje. Vidmanto Mašanausko etnografinę kolekciją gali pamatyti visi norintys, tereikia užeiti į mokyklą darbo metu.

V. Mašanausko autobiografija

 Gimiau 1936 m. liepos 19 d. Šakių rajono  Lekėčių  kaime. Mokiausi Lekėčių pradžios mokykloje. 1949 metais   28 d. mano šeima buvo ištremta į Liviną (Krasnojarsko kraštas, Taštipo rajonas, Chakasijos autonominė respublika). Po darbo  lankiau mokyklą, stengiausi mokytis. Pamokos vykdavo vakarais, namo grįždavome vėlai. Daug mokytis neteko, nes jau nuo jaunų dienų  reikėjo dirbti – vasarą su  dviem  jaučiais vežiojau šieną, statybines medžiagas.

    1950 m. Sibire palaidojome tėvą, kurio palaikus į Lietuvą parsigabenome tik 1989 m., prasidėjus Atgimimui.Po tėvo mirties, jau buvau ūgtelėjęs vaikinas, dirbau sunkesnius darbus: kirtau  mišką, tvarkiau medieną.

  1956 m. grįžome į Lietuvą ir apsistojome Kazlų Rūdoje pas gimines. Dirbau  Miškų ūkyje, grįžti į gimtinę Lekėčiuose dar negalėjau.

  1956 m. rudenį buvau pašauktas tarnauti sovietinėje armijoje,  grįžau 1958 metais. Apsigyvenau Lekėčiuose, savo tėvų žemėje. Pradėjau dirbti Šakių rajono  miškų ūkyje.

   Visą gyvenimą mane traukė menas ir kraštotyra. Tapiau, drožiau iš medžio, rinkau visokias senienas. 1988 m. buvau priimtas į Lietuvos tautodailininkų sąjungą.

  1989 m. įsteigiau Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Lekėčių skyrių ir jam vadovavau.1990 m. buvau išrinktas Lekėčių apylinkės deputatu. Esu Lietuvos šaulių sąjungos narys. Bendradarbiauju su rajono spauda.

 1992 m. organizavau paminklo žuvusiems Žalgirio rinktinės partizanams statybą Lekėčiuose. Tais pačiais metais paminklas buvo iškilmingai atidengtas. Paminklo statybai aukos buvo surinktos iš vietinių gyventojų.  

 Savo sodyboje pastačiau nedidelę klėtį, kurioje 1997 m. birželio mėn. 15 d. buvo atidarytas Lekėčių krašto muziejus. Sukaupiau daugiau nei 2 tūkstančius eksponatų. Už šį darbą buvau pripažintas geriausiu Šakių rajono kraštotyrininku. 2014 m.muziejus perkeltas į Lekėčių mokyklą.