008761
Šiandien
Vakar
Lankytojai
11
62
8761
Jūsų IP: 172.31.28.20
2018-12-16 03:07

Šakių r. Lekėčių mokykla-daugiafunkcis centras

Pušyno g. 8, Lekėčiai

LT-71225, Šakių r. sav.

JAUČIUOSI SAUGUS ir REIKALINGAS!!!

RESPUBLIKINĖ KONFERENCIJA „NORIU Į MOKYKLĄ!“

  Spalio 29 dieną  Lekėčių mokyklos – daugiafunkcio centro mokytojai dalyvavo respublikinėje konferencijoje ,,Noriu į mokyklą” Alytaus šv.Benedikto gimnazijoje.  Konferencijos pradžioje įkvepiančią motyvacinę kalbą pasakė kunigas Ričardas Doveika. Kunigas kalbėjo apie tai, kad reikia šiandieninėje visuomenėje dvasingumo, kylančio iš žmogaus orumo. Ir jeigu nori turėti ateitį, žmogus turi būti dvasingas.  Kalbą kunigas baigė irgi labai įdomiai:,, Jei nori išmokti mylėti Dievą, pirmiausia turi išmokti tikėti žmogumi.“

    Vėliau mokytojai dirbo grupėmis. Kiekviena grupė rengė pristatyti temą, o temos buvo įvairios: „Mano vaiką motyvuoja...“, „(Ar) žinome, koks kelias veda į vaiko sėkmę“, „Klaidų filosofija“ mano pamokose, „Pažymiai ( ne ) padeda  mokytis“, „Vertinimas augina, kai…“, . „Ne rodyti, o VESTI“, „Laikas bėga ! Laukim!“, „Mūsų santykyje ypač svarbūs … LŪKESČIAI“,  ,,Už individualią pažangą atsakomybę prisiima…“  Pavaduotojos E. Brazaitytė, R. Kaukienė, anglų kalbos mokytoja R. Poderytė  pristatė konferencijos pabaigoje savo grupių darbus.

Paskutinis pranešimas buvo profesorės Aušros Kazlauskienės ,, Individualios pažangos vertinimas“, aptarta, kodėl jis svarbus. Ypač akcentuota – kuo daugiau skirti dėmesio  grįžtamajam ryšiui.

 Mokinių atostogų metu mokytojai kelia kvalifikaciją, dalinasi savo patirtimi respublikinėje konferencijoje.

 Mokyklos informacija

Projektas ,,Sveikas kaip ridikas“

 Pas pradinukus – psichologė

    Spalio 15 ir 22 dienomis mokykloje lankėsi Šakių PPT psichologė G. Jaranauskaitė.  Užsiėmimų metu ji pristatė pradinukams skirtą psichikos sveikatos stiprinimo projektą. Šis projektas padeda nuo pat mažens saugoti ir stiprinti vaikų fizinę, psichinę ir emocinę sveikatą.  Susitikusi su kiekvienos klasės mokiniais, psichologė aptarė patyčių, konfliktų, pajuokavimų situacijas, geras ir blogas paslaptis, pamokė tinkamo reagavimo bei patarė, kur kreiptis pagalbos.

                                                                        Mokyklos informacija

 Pirmoji pažintis su biblioteka

   Spalio 23 dieną mūsų mokyklos mažiausieji - parengiamosios grupės vaikai - kartu su mokytoja padėjėja A. Skaizgiriene atkeliavo į mokyklos biblioteką. Kartu su bibliotekininke V. Puodžiukaitiene vaikai skaitė pasakėles ir po to jas piešė. Mėgstantys spalvinti  išgražino duotas pasakos iliustracijas. Smagu buvo ir klausytis, ir perpasakoti išgirstą tekstą. Vaikai labai noriai patys bandė nuspėti, kaip knygelėje aprašyta istorija galėtų baigtis, ir labai džiūgavo, jei jų spėjimas buvo teisingas. Per susitikimą perskaitėme pasaką apie bandelę, apie dervuotą veršiuką, o pačių vaikų išsirinktoje knygelėje ir esančius R. Skučaitės eilėraštukus.

   Pirmasis susitikimas su biblioteka buvo linksmas ir smagus, manome, kad mažieji, išmokę skaityti, bus dažni bibliotekos lankytojai.

                                                   Bibliotekininkė  Vilija Puodžiukaitienė

  Mažosios,, bitutės ir skruzdėliukai "

   Dėl  mūsų mokykloje vykstančių darželio įrengimo darbų  nuo rugsėjo  pirmos dienos  pirmokai, trečiokai ir ketvirtokai mokosi Lekėčių vaikų dienos centre. Nors klasių patalpos mažutės, bet čia yra didelis kiemas.Per pertraukas smagu pabėgioti, pasisupti, pažaisti. Taip ir būtume šokinėję ir straksėję kaip tie nerūpestingi žiogeliai,  jei vieną rytą nebūtų prapliupusi tikra lapų liūtis. Mūsų kiemas buvo nuklotas spalvingu lapų kilimu! 

   Pastebėjome, kad šalia centro esančiame skvere nuolat dirba žmonės, kurie  grėbia lapus ir švarina gatves. Supratome, kad ir mes turime susitvarkyti savo kiemą. Todėl penktadienį visi- pirmos klasės ,,bitutės", trečios ir ketvirtos klasės ,,skruzdėliukai", jų mokytojos - čiupome įrankius ir puolėme  tvarkytis. Būtumėte jūs matę, koks darbas čia  užvirė! Ne tik lapus sugrėbėme, bet lysvėse radome ir bulvių, moliūgų, cukinijų, kurias per vasarą augino Vaikų dienos centro vaikai.

    Po valandos  darnaus darbo visi sustojome ir negalėjome patikėti, kad tai tas pats mūsų kiemas - toks švarus ir jaukus. Štai ką gali mūsų darbščios rankos! Ne veltui sakoma: Daug rankų didžią naštą pakelia."

                                                    Mokytoja Laima Plėšikaitienė

Talka

     Spalio 17 dieną Lekėčių mokyklos – daugiafunkcio centro  5 -10 klasių mokiniai ir mokytojai, kol gražūs orai, suskubo tvarkyti Lekėčių miestelio viešąsias erdves. Penktokai tvarkė skverą prie Nepriklausomybės paminklo, šeštokai -  teritoriją prie pradinės mokyklos, septintokai, aštuntokai, dešimtokai  dirbo kapinėse, devintokai – ir kapinėse, ir  turgaus aikštę tvarkė.  Manome, kad miestelis tikrai pagražėjo.

                                                                                  Mokyklos informacija

VYRIŠKA IŠVYKA

           Gražų spalio 12- osios rytą  9 klasės vaikinai, draugėn pasivadinę šeštokus (tarp jų tik dvi mergaitės!), lydimi  auklėtojų D.Sutkuvienės ir L.Petrauskienės, išvyko į Kauną. Tikslas buvo gana vyriškas - aplankyti ISTORINĖS TECHNIKOS MUZIEJŲ. Atvykę tikrai nenusivylėme. Maloniai mus pasitikęs muziejaus vadovas Ramūnas Kardelis labai įdomiai papasakojo apie kiekvieną eksponatą. O jų čia gausybė! Tikrai nustebino, kad visos šios senoviškos mašinos yra važiuojančios ir ne viena buvo įamžinta dabar kuriamuose kino filmuose. Pamatėme ne tik kariškus, bet ir buvusios milicijos, greitosios medicinos pagalbos automobilius, senovišką pašto karietą, garsaus lenktynininko Stasio Brundzos automobilį... Gavome išbandyti, kaip seniau rankiniu būdu buvo „įjungiamos“ sirenos ir paklausyti jų „kaukimo“. O į lauke stovinčius autobusus, troleibusus, sunkvežimius, priešgaisrinį automobilį buvo galima įlipti, pasėdėti keleivio ar vairuotojo vietoje. Visko ir neišpasakosi. Kaip sakoma, GERIAU VIENĄ KARTĄ PAMATYTI...

          Dalindamiesi įspūdžiais, toliau keliavome į BATUTŲ PARKĄ. Čia aktyviai pasportavę ir užmezgę draugystę su Varėnos mergaitėmis (iniciatyvą parodė šeštokai!), nutarėme pamaloninti ir dvi mūsiškes - gerą pusvalandį praleidome MAXIMOJE.

          Pusdienis prabėgo turiningai ir labai greitai. Auklėtiniai buvo patenkinti išvyka, o kadangi visi draugiškai bendravo, tai nusprendėme, kad tai ne vienintelė kelionė drauge.

                                                                                     9 klasės auklėtoja D.Sutkuvienė

 Krašto gynybos būrelis

    Šiais mokslo metais Lekėčių mokykloje – daugiafunkciame centre pradėjo veikti  Krašto gynybos būrelis, vadovas  karininkas Igoris Bartnikas. Jis subūrė dvylikos mokinių grupelę. Šį pirmadienį, spalio 15 dieną, nuvykome į Ruklą, į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centrą, kuris yra įsikūręs Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko teritorijoje, nuėjome į  lazerinę šaudyklą. Ten mums pademonstravo,  kaip reikia užsitaisyti ginklą, parodė visas keturias padėtis,  iš kurių galima šaudyti. Po trumpos pamokėlės galėjom jau mes  ir pabandyti. Šaudėm su G36 automatiniu ginklu,  aišku, kulkų ten nebuvo. Buvo tik lazeris,  kuris parodė,  kur pataikyta. Garsai tikri,  atatranka beveik  tikra. Pradėjom šaudyti iš dvidešimt penkių metrų atstumo, padėtis – gulint. Iššaudę visą apkabą,  kurioje būdavo po dešimt šovinių, keitėme padėtį.  Po padėties gulint buvo padėtis atsisėdus. Taip pat gavome po dešimt šovinių. Iššaudę visus šovinius, pasižiūrėdavom  į ekranus, kuriuose parodydavo,  kiek taškų surinkome ir kiek procentų taiklumas. Tiems,  kurie buvo nešaudę nei karto,  tikrai gan gerai - kaip pirmą kartą - sekėsi. Baigę šaudyti iš  dvidešimt penkių metrų atstumo,  turėjom šaudyti iš penkiasdešimt metrų - taip pat iš visų padėčių: atsigulę, atsisėdę, atsiklaupę ir galiausiai gulėdami. Paskiau šaudėm iš šimto metrų ir iš  trijų šimtų metrų atstumo. Iš  šimto ir trijų šimtų metrų atstumo nelabai kam sekėsi šaudyti gerai. Visi surinkdavo po mažai taškų. Kai jau baigėsi  mums skirtas laikas,  keliavome namo.  Anot vadovo, mūsų dar laukia visokių įdomių dalykų - granatos mėtymas, kliūčių ruožo perėjimas.

   Visų būrelio narių vardu dėkoju  vadovui I. Bartnikui už išvyką.

                                                                  10 klasės mokinys Deimantas Švickus

 

Darželis!  Darželis?

 Taip nuolat klausinėja  Lekėčių gyventojai. Mes visi tikrai laukiame šio, kaip kunigas R. Kmitas sakė per Rugsėjo pirmąją, Kalėdų stebuklo. Esame  pavargę nuo laukimo, skaičiuojamo dešimtimis metų.

  Norime patikinti – darbai vyksta. Lekėčių mokyklos – daugiafunkcio centro ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo skyriaus bei pradinių klasių patalpų įrengimo darbus atlieka UAB Dinaras iš Marijampolės. Vyrai dirba  nesiilsėdami. Tikrai skuba.  Nuotraukose pamatysite, kas buvo padaryta jau praeitą savaitę. Direktorius pasakoja, kas  dar padaryta: ,,Užsakyti baldai, žaislai, kompiuteriai, projektoriai,  interaktyviosios lentos,  skalbyklė, džiovyklė. Valgyklai nupirkta indų plovimo mašina,  jau veikia elektrinis marmitas maisto pašildymui ir kt. Renkami darbuotojai darželiui.”  

                                                                                 Mokyklos informacija

 Lesyklėlių kūrimo šventė

   Vasariškai šiltą spalio 13-osios popietę džiugiai nusiteikę lekėtiškiai ir miestelio svečiai susibūrė lesyklėlių kūrimo šventėje. Pavasarį Lekėčiuose turime tradiciją bendruomeniškai kalti inkilus, tad rudenį nevalia pamiršti ir lesyklėlių. Edukatorius Gintas Čekauskas išaiškino pagrindinius lesyklėlių gamybos principus ir visi kibo į kūrybinį darbą. Plaktukai kaukšėjo, susirinkusiųjų veidai švytėjo, rezultatai džiugino.

  Susirinkusieji ne tik išmoko pasigaminti lesyklėles, bet jas išpuošė dekoruotais paukštukais ir parsinešė namo. Beliks žiemą į jas pripilti gėrybių, skirtų išalkusiems sparnuočiams. Renginio organizatorė Milda Ratomskienė džiaugėsi, jog šventėje apsilankė daug vaikų, tėvelių bei senelių. Tai rodo, jog jaunoji karta auga atsakinga, kūrybiška ir bendruomeniška.

 Milda Ratomskienė

 Koks nuostabus ruduo mūsų tėviškėje!

   Tuo dar kartą įsitikinome nuvykę į Sudargą. Mūsų mokyklos trečios ir ketvirtos klasės mokiniai  spalio 11 d. nuvyko į Sudargą. Šios išvykos tikslas- pagerbti krašto knygnešius ir aplankyti Lietuvos  turtą- 5 Sudargo piliakalnius (tiek pat piliakalnių išlikę ir senojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje).

   Mus pasitiko V.Endriukaitienė, bibliotekininkė, šį kraštą mylintis, jo istorine praeitimi besidomintis ir daug žinantis žmogus. Pirmiausia sustojome prie miestelio centre esančio  paminklo ,,Visiems lietuviško rašto ir žodžio sergėtojams", išklausėme pasakojimą apie knygnešius, uždegėme žvakutę jų atminimui. Tada patraukėme į kapines. Sustojome prie Martyno Sederevičiaus paminklo. Šis žmogus, Motiejaus Valančiaus pasekėjas, kunigas, yra laikomas knygnešių tėvu.

   Susidomėję išklausėme pasakojimą apie jo paprastumą, kuklumą, altruizmą, didžiulį indėlį kovoje už lietuvybės išsaugojimą šiame krašte. Pagerbdami jo atminimą uždegėme žvakutę ir padėjome gėlių.

  Toliau mūsų laukė įspūdinga kelionė penkiais piliakalniais. Gėrėjomis Balnakalniu ir Žydkapiais, sunkiai kopėme į Pilaitę ir Vorpilį, o nuo Bevardžio  aukštumų gėrėjomės  sraunia Nemuno tėkme.Tolumoje netgi įžvelgėme  kaimyninės Rusijos trobesius.  Ypač mus jaudino vadovės pasakojimai  apie išmintingą  kunigaikščio Vytenio karo vadą Sudargą, kuris ir vadovavo kovoms su kryžiuočius šioje tvirtovėje iki 1317 m. birželio 24d.  Būtent ši data ir laikoma Sudargo tvirtovės tragedija, kai kryžiuočiai žiauraus antpuolio metu nušlavė ją nuo žemės paviršiaus.

  Pasigrožėję rudeniška gamta, papietavę pavėsinėje, padėkoję vadovei, pajudėjome Lukšių link, kur mūsų jau laukė KVA  (Kolekcionuojančių varles asociacijos) prezidentė R. Pečiulienė.

  Apstulbome išvydę apie 5 000 varlyčių. Joms pastatytas atskiras namelis. Vienos varlytės kopija sienomis, kitos ropoja kiemu, puošia drabužius, puodelius. O kokios gražios dėlionės su varlytėmis. Visko papasakoti neįmanoma, reikia patiems pamatyti. Atsisveikindami padėkojome Varlyčių karalienei, padovanojome jai Lukrecijos išlankstytą varlytę, o į Varliaus letenėlę įmetėme pinigėlių, kad šis  varlyčių namelis dar  ilgai gyvuotų ir plėstųsi.

  Į mokyklą grįžome  puikios nuotaikos ir kupini įspūdžių. Rekomenduojame ir kitiems aplankyti  šiuos objektus.

 

Mokytoja Laima Plėšikaitienė

 

Į puslapio viršų